Palangoje įvyko steigiamasis Lietuvos Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo susirinkimas. Susirinkimo metu priimti klubo įstatai, diskutuota apie klubo veiklos perspektyvas. Štai keletas ištraukų iš susirinkimo protokolo:

“Pertraukos metu susirinkimo dalyviai aptarė parodoje eksponuojamų [ apie 30 paukščių] balandžių eksterjero savybes. Atkreiptas dėmesys į būtinumą tobulinti galvos formą [ plokščias viršugalvis, plati kakta],akių apvadus, sparnų laikymą, žemą stovėseną. Diskusijas dėl klubo veiklos, tolesnio darbo perspektyvų pradėjo S. Patkauskas. Jis detaliai apibūdino Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės Lietuvoje ir Vokietijoje problemas, pasidalijo savo, kaip balandžių parodų eksperto- teisėjo patirtimi. Daug diskutuota taip vadinamos “bangos” klausimu. Nors oficialiai patvirtintame standarte “banga” nenumatyta, kai kurie Klaipėdos aukštaskraidžių laikytojai pabrėžė jos svarbą balandžių skraidymui ir siūlė priimti “bangą” kaip standartą. Deja, balandininkų patirtis šiuo klausimu pasirodė skirtinga- vieniems atrodė, kad su banga skrenda geriau, kitiems- atvirkščiai. Sutarta, kad šiuo klausimu dar bus diskutuojama ateityje. Diskusijoje konstatuota, kad pakankamai ilgai skraidančių balandžių šiuo metu beveik nėra. Daugelis balandininkų dėl padaugėjusių vanagų skaičiaus nebenori rizikuoti savo geriausiais paukščiais. Buvo išsakytos mintys, kad gerai skraidantys paukščiai niekada nepasieks gero standarto, nes selekcija pagal standartą ir pagal skraidymą neįmanoma. S.Patkauskas argumentuotai prieštaravo- gerai skraidančių paukščių yra daug, mes gi auginame Klaipėdos aukštaskraidžius, todėl ir tobulinti skraidymui turime atitinkančius standartą balandžius. Sutarta, kad ilgai besivartančius Klaipėdos aukštaskraidžius būtina brokuoti. A.Vaitauskas atkreipė dėmesį, kad “klaipėdiškių” vartymasis ir geras, aukštas skrydis gali būti susieti genetiškai, todėl brokuodami vartiklius, galime prarasti gero skrydžio savybes. Sutarta, kad į tai reikia atkreipti dėmesį, bei kol kas ignoruoti faktą, jeigu balandis verčiasi tik keletą kartų ir nepraranda aukščio. Taip pat sutarta, kad jau šiais metais kiekvienas klubo narys, leidžiantis savo balandžiams skraidyti, užregistruos[jei bus galimybė-su liudininku] ilgiausias skraidymo trukmes,aukščius, pakilimo greičius, ir apie tai informuos klubo pirmininką. Šių metų neoficialios skraidymo pirmenybės leis pasiruošti kitiems metams, kai bus galima su žieduotais paukščiais pradėti Lietuvos pirmenybes bei Lietuvos rekordų registraciją. Diskusijoje aptartos piešinio ir spalvų selekcijos problemos. Konstatuota, kad geriausiai genofondą išlaiko margakakliai Klaipėdos aukštaskraidžiai, kad šiuo metu Lietuvoje jau, matyt , nebeturime mėlynos spalvos, bei baltauodegių balandžių, kad labai mažai liko visiškai baltų paukščių, kad būtina tobulinti geltonos, juodos, raudonos spalvų sodrumą. Pasiūlyta šią vasarą surengti kelionę į Vokietiją pas Klaipėdos aukštaskraidžių augintojus. Sutarta, kad nuo šių metų visi paukščiai bus žieduojami vienodais tarptautinius standartus atitinkančiais žiedais, kad surengus parodą, būtina klube įvesti visų standartus atitinkančių Klaipėdos aukštaskraidžių registraciją, kad balandininkai turi pradėti savo paukščių linijų registraciją. Sutarta, kad šiais metais [lapkričio pabaiga- gruodis] Klaipėdoje arba kitame Lietuvos mieste būtina surengti specializuotą Klaipėdos aukštaskraidžių parodą. Pavesta pirmininkui ir valdybai kuo skubiau suderinti parodos laiką ir vietą, kad galima būtų pakviesti į parodą balandininkus iš Vokietijos.”

Klubo pirmininku išrinktas Palangos balandininkas Reinoldas Liaudanskas ( Palanga, Sodų 24-4; 8-672-42098 )